Lietuvių
English
по-русски
Deutch
Jūsų nuomonė
 Ar jums patinka žaisti dažasvydi?
Taip
Ne
Kartais

Kintai

Gyvenvietė Šilutės rajone, ant Kuršių marių pakrantės, buvusioje Mažojoje Lietuvoje. Seniūnijos ir parapijos centras. Kintų išplanavimas linijinis, su atsišakojančiomis gatvelėmis. Iš Kintų eina keliai į Šilutę, Ventę, Priekulę. Į šiaurę nuo miestelio driekiasi Kintų miškas (800 ha). Kintai įeina į Nemuno deltos RP.

Kintuose yra seniūnija, Kintų vidurinė mokykla, biblioteka-filialas, Romos katalikų (buvusi liuteronų) bažnyčia (pastatyta 1705 m.), evangelikų liuteronų kapinės, V. Prielgausko šeimos gydytojo kabinetas, vaistinė, prekybos centras, parduotuvė, kepykla, paštas (LT-99050), girininkija, mažųjų laivų prieplauka, žuvininkystės ūkis, Šilutės kredito unijos Kintų kasa, ugniagesių komanda, šokių kolektyvas „Kintai“ (vad. Asta Gužauskienė), VšĮ „Vydūno kultūros centras” (jungia Vydūno muziejų, „Palėpės” galeriją, Kintų vaikų dailės ir muzikos mokyklas). Architektūros paminklai – evangelikų liuteronų bažnyčia (1705 m.), senasis mokyklos pastatas (1705 m.), istoriniai – dvejos evangelikų liuteronų senosios kapinės. Rastas naftos telkinys.

Istorija

Kintai ėmė kurtis XVI a. (1540 m. minima Blazio Kinto sodyba). Priklausė Jociškių dvarui. Yra duomenų, kad jau 1550 m. čia buvo maldos namai. Kintai ėmė augti XVIII a. pradžioje – pastatyta evangelikų liuteronų bažnyčia (1705 m.), tais pat metais įkurta parapijinė pradžios mokykla (1888–1892 m. mokytojavo Vydūnas). XIX a. Kintuose įsteigta valstybinis miškų ūkis (1820 m.), pašto skyrius (1850 m.), Kintų valsčiaus centras (XIX a. vid.). XVIII-XIX a. Kintuose vykdavo dideli žuvų ir gyvulių turgūs.

Lietuviška veikla Kintuose aktyviai reiškėsi po Pirmojo pasaulinio karo. 1922 m. pabaigoje įsteigta Vyriausiojo Mažosios Lietuvos gelbėjimo komiteto skyrius, 1923 m. – lietuvninkų kultūros draugija „Rūta“. Ji turėjo biblioteką, rengė paskaitas, meno saviveiklos vakarus. Buvo Lietuvos giedotojų draugija, kurios choras 1928 m. dalyvavo II dainų šventėje Kaune. 1924–1938 m. veikė Šaulių būrys (vad. J.Naujalis), turėjęs biblioteką, ruošęs minėjimus su kultūrine programa. Kintuose dar buvo pučiamųjų instrumentų orkestras (vad. M.Dreižys), Prūsų lietuvių susivienijimo knygynas, paštas, valsčiaus policijos įstaiga, sveikatos punktas, 3 restoranai, užeiga, viešbutis, taupomoji skolinamoji kasa, audinių ir ūkio reikmenų parduotuvės, „Pienocentro“ įsteigta pieninė (1932 m.).

Tuo metu be valstybinės mokyklos, Kintuose dar veikė privati lietuvių mokykla (1937 m. mokėsi 22 mokiniai). Trečiame dešimtmetyje prie Kintų bažnyčios buvo pastatytas obeliskas su pavardėmis I pasauliniame kare parapijiečiams atminti (8-ajame dešimtmetyje sovietinė valdžia jį nugriovė). 1933 m. kovo mėnesį įkurta nacistinė organizacija, kurią Lietuvos valdžia greit uždarė.

Kintai labai nukentėjo per II pasaulinį karą ir sovietmečiu (sunaikinta 75 proc. senųjų pastatų). Pasikeitė gyventojai – pasitraukus į Vakarus lietuvininkams ir vokiečiams, juos pakeitė atvykėliai iš įvairių Lietuvos vietovių. Pokaryje veiklą tęsė pradinė mokykla, kuri 1949–1962 m. tapo septynmetė, 1962–1969 m. – aštuonmetė, nuo 1969 m. – vidurinė mokykla. Kintuose veikė Kintų sūrių gamykla (Šilutės sūrių gamyklos Kintų cechas), buit. aptarnavimo paviljonas, ryšių skyrius, girininkija, ambulatorija, vaistinė, kultūros namai (nuo 1957 m.), biblioteka (nuo 1949 m.). Nuo 1953 m. kurį laiką Kintuose buvo ligoninė. Miestelio poilsio zonoje, kuri iš esmės buvo pradėta tvarkyti 1949 m., buvo įsikūrusi pionierių stovykla „Vėtrungė“, pastatytos trys Klaipėdos įmonių poilsio bazės.

Kintų apylinkės

Sovietmečiu Kintai buvo Kintų apylinkės centras, nuo 1960 m. Kintų žuvininkystės ūkio, o nuo 1970 m. J. Čiulados vardo Kintų žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė. Po Nepriklausomybės atstatymo Kintų evangelikų liuteronų bažnyčia perduota Romos katalikų bendruomenei (1990 m.), įkurtas Šilutės dailės mokyklos filialas Kintų vaikų dailės mokykla (1994 m.), įsteigtas Šilutės muziejaus padalinys Vydūno muziejus (1994 m.), Kintų labdaros organizacija „SOS vaikai ir neturtingieji“ (1996 m.), Vydūno kultūros centras (1997 m.), kuris 2002 m. reorganizuotas į viešąją įstaigą. 2005 m. iškilmingai paminėtos bažnyčios ir mokyklos 300-osios metinės.

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
2009 © Kaimo turizmo sodyba"Kintų pakrantė"
Sprendimas: catorce